rėdas

×rė̃das (brus. paд) sm. (2), (4) Rud; Q207, H183 1. eilė: Pasirodė dvaras su nusodintais rėdais siaurųjų topolių V.Piet. Du rė̃dai kriaušių, trečia eilė nereikia buvo sodint Mrp. Rėdaĩs juodagalviai auga Kls. Rugius pjaunam ir rėdaĩs mendelius statom Žln. Aš tam seniui patalėlį klojau: vieną rėdelį pagalėlių, kitą rėdelį akmenėlių LTR(Grv). Ir susėdo rėdu po šimtą ir po penkias dešimtis Ch¹Mr6,40. ║ ežia: Tušti rė̃dai Ūd. 2. PK220,222, R, MŽ, N, [K] tvarka: Be rėdo, be eilios SD190. Buvę gražus Žemaitijoje rėdas ir ramumas A1884,63. Nuog jo žodis est sakytas, viernai krikščionių rėds skelbtas Mž334. Pradėjo apsakinėt ir girt krikštą … tuo rėdù DP28. Kaipo ir kuriuo rėdu bus prikėlimas numirusiųjų? MT243. Vis tegul destis viežlybai ir su rėdu Bt1PvK14,40. Reikia sergėtis sakymo apie visa, ką tiktai seilė ataneša be jokio rė̃do ir apmislijimo A.Baran. 3. NdŽ potvarkis. 4. valdžia: Rėdo arba valdymo stonas J. [Caro] rėdas uždraudė priiminėti į gimnazijas valsčiokų vaikus TŽVI411. Christus paskyrė Petrui rėdą ir veikalą bažnyčios krikščionių visos DP504. Parodys rėdus savo MP169. 5. R28, MŽ37 įstaiga, tarnyba: Rėdas karališkų piningų užveizdėjimo I. 6. luomas: Kunigų stonas, rė̃das KII115. Mokytojų rė̃das KII18. Dvaro rėdas, slūžauninkai R208. 7. apdaras, apsirengimas: Neturiu geresnio rėdo Stk. ║ pakinktai: Gražus žirgų rėdas R291, MŽ389. Arklių rėdas R170, MŽ226, N. 8. R17, Kv papuošalas: Kykas su nuometu bei ploštė moterų rė̃dai K.Donel. 9. N vaišės, pokylis: Rėdą iškeliu R46, MŽ61.

◊ galvõs rė̃das [K]; N mirties bausmė: Galiu galvos rėdą užmokėti R, MŽ.

sàvo rėdù eĩti savarankiškai elgtis: Nenori pardėtinių pripažinti ant savęs, rodos geros klausyti, savo rėdu eina rš.